Ketvirtadienį, lapkričio 27, ankstų rytą, su mamyte išvažiavome į Paryžių Eurostar traukiniu. Trys valandos kelionėje man neprailgo, galėjau bėgioti po traukinyir per langus dairytis. O atvykus į Paryžių, stotyje mus pasitiko teta Skaidra ir krikšto mama Karolina. Palikę daigtus viešbutyje, ėjome pas Skaidrą į restoraną pietatuti. Ragavome įvairių gurmaniškų patiekalų: sraigių, varlių šlaunelių. Po pietų ėjome prie Luvro, o vakare važiavome į Montmartrą.
Kitą diena su mamyte ir Karolina išvažiavome i Disneilendą. Nors oras nebuvo labai šiltas, bet vistiek buvo smagu suptis, su filmukų personažais susitikti ir paradą stebėti. Buvau toks nuvargęs, kad užmigęs vežimėlyje nejaučiau nei kaip atsidūriau lovoje viešbutyje. Bučiau ir vakarienę pramiegojęs, bet mama pažadino mane.
Man jau 2 metukai
Ryte atsikėlęs gavau gimtadienio proga bučkius nuo mamytės ir krikšto mamytės. Tada viešbutyje papusryčiavome, susitikome su šuniuku Gufiu. Ir kadangi lauke lijo, į Disneilendą nusprendėme neiti, bet važiovome į netoliese esantį akvariumą pažiūrėti žuvyčių. Mačiau aštunkojį, mažytes bei dideles žuvytes, netgi rykliai ten plaukiojo...
Apie pietus grįžome į Paryžių, suvalgėme gimtadienio tortą( su 2 žvakutėmis). Ir patraukėme link Eifelio bokšto, labai daug žmonių tenai, todėl manęs net pabėgioti mamytė neišleido, visą laiką sėdėjau vežimėlyje. Paskui perėjome Eliziejaus laukais iki Konkordo aikštės, kur labai didelis apžvalgos ratas stovi. Man jis labai labai patiko, nes gražiai šviečia. Viešbutyje dar truputį pasėdėjome, kas prie vyno, o kas prie sulčių ir aš užmigau, nes labai pavargęs buvau.
Kitas dvi dienas aplankėme Notre dame de Paris katedrą. Mamytė turėjo bulkučių, tai prie šios katedros palesino balandžius. Kokia galybė jų priskrido... man labai smagu buvo tarp jų bėgioti, krykštavau iš laimės... netgi daugybė turistų subėgo su fotoaparatais... Taip pat ėjome į Galerie Lafayette parduotuvę, tenai man labai patiko vitrinose šokantys ir dainuojantys meškiukai ir lėlytės. Vakare kokteilių bare visi gėrėme kokteiliukus. Aš irgi galėjau du vaikiškus išgerti.
Du metukai - du torčiukai
Pirmąjį tortą valgėme Paryžiuje. O antrąji mamytė darė jau sugryžus į Londoną, nes manęs pasveikinti atėjo mano draugas Benukas su tėveliais. Tortų aš nelabai mėgstu, bet man labai patinka užpūsti žvakutes.